Termografija.

  Termografija - tai metodas, kuriuo grafiškai atvaizduojama temperatūra. Šiam tikslui pasiekti naudojama speciali įranga, kuri fiksuoja tiriamo objekto skirtingų sričių temperatūrą, atvaizduodama tai viename atvaizde. Kitaip tariant, termografija leidžia palyginti tiriamo objekto skirtingų sričių terminę būseną. Taigi, termografija - tai technologiškai pažangus procesas.

  Nors, iš pirmo žvilgsnio, nuotraukos, atliktos naudojant termografiją, gali pasirodyti, kaip padrikų spalvų mišinys ar nepavykusi nuotrauka - tačiau taip nėra. Termografinėje nuotraukoje matomos vaizduojamo objekto spalvos, leidžia tiksliai nustatyti temperatūrą, t.y. skirtingos spalvos, kuriomis vaizduojamas objektas, atitinka tam tikras temperatūras vyraujančias šiame objekte. Tinkamai pritaikant šias galimybes, termografija tampa pažangiu statinio termoizoliacinės būklės tyrimo įrankiu.

Pasiruošimas šiltinimui.

  Vienas iš pasiruošimo šildymui etapų - statinio termoizoliacinės būklės nustatymas, atliekant statinio termovizinę analizę. Ši analizė gali būti atliekama ir ruošiantis šiltinti namą pilnai ir atskirus namo elementus. Pasitaiko, jog vien šiltinant namų sienas nebūna pasiekiami norimi rezultatai.

  Kaip jau buvo minėta anksčiau, dalinis statinio apšiltinimas ne visada būna efektyvus. Tokiu atveju gali būti, jog reikalingas grindų bei stogo apšildymas. Taigi, kad įsitikintumėte, kurios statinio konstrukcijos yra laidžios šalčiui, patariama, tiek šiltinant namų grindis, tiek ir šiltinant namų stogus, atlikti šių statinio konstrukcijų termovizinę analizę. Termovizinės analizės duomenys yra tikslūs, juose informacija užfiksuojama realiuoju laiku. Gauta informacija apibudina statinio termoizoliacinę būklę.

  Pastaba: termovizinė analizė įprastai atliekama tik žiema, kuomet veikia namo šildymo sistema.

Šilumos nuostoliai.

  Šilumos nuostoliai - šis terminas dažnai naudojamas, kalbant apie statinio šildymą, jo termoizoliaciją. Paprastai tariant, šilumos nuostoliai patiriami tuomet, kada šiluma pasišalina iš pastato. Tai, ne tik šilumos praradimas, bet tuo pačiu ir finansinis nuostolis, kadangi, kuomet šiluma pasišalina iš pastato, patalpas reikia šildyti per nauja. Kitaip sakant, iš patalpų pasišalinus šiltam orui, į jas patenka šalto oro iš išorės, kuris atšaldo patalpų temperatūrą.

  Dažniausia šiluma pasišalina iš pastato dėl statinio konstrukcijose esančių nesandarumų. Šie nesandarumai įprastai vadinami oro tarpais. Tai tuščios ertmės, esančios statinio konstrukcijose, kuriomis gali cirkiuoti išorės ir vidaus oras - tai iš esmės lemia šilumos nuostolius. Tiksliai nustatyti vietas, kuriose šiluma pasišalina iš pastato, galima termovizijos pagalba. Atlikus statinio atitvarinių konstrukcijų termovizinę analizę, galima pasiekti gerų termoizoliacinių bei ekonominių rezultatų.

Termovizinės nuotraukos.

  Šiais laikais ekonomika bei energetika paremta investicijų ir naudos santykiu. Pabrėžiama, jog reikia investuoti protingai, norint gauti kuo didesnę naudą. Viena iš didžiausių mūsų finansų dalių yra skiriama būsto išlaikymui, svarbu suprasti, jog šią dalį galima sumažinti. Suprantama, jog reikia mažinti būsto išlaikymo kaštus, tačiau, gali kilti abejonių, kaip tai atlikti. Visi sutiktų su teiginiu, jog bereikalingas išteklių švaistymas nepasiteisina nei išteklių panaudojimo naudos aspektu, nei ekonominiu atžvilgiu. Jei kalbėtume apie statinio šildymą - svarbiausia, patalpose palaikyti norimą temperatūrą, nedidinant energetinių sąnaudų. Vienas iš veiksmingiausių būdų yra statinio apšiltinimas, kuris neleidžia patekti šalčiui į patalpas iš išorės, bei sukauptai šilumos energijai išsišvaistyti į aplinką. 

Termovizinės nuotraukos leidžia nustatyti esmines statinio zonas, įtakojančias šilumos pasiskirstymą patalpose. Termovizinės nuotraukos pagalba nustatomas ne tik šilumos pasiskirstymas bet ir konkrečios to priežastys. Nustačius priežastis, galima apsvarstyti galimus problemos sprendimo būdus. Pavyzdžiui, termovizinės nuotraukos pagalba galima nustatyti, kurios pastato pusės labiau veikiamos išorės veiksnių, t.y. kurias pastato dalis vertėtų labiau apšiltinti. Termovizinės nuotraukos, panašiai kaip ir rentgeno nuotraukos parodo mums tai, ko nematome plika akimi ir leidžia geriau suprasti statinio būklę. Todėl, termovizinės nuotraukos parodo ir pačio namo termovizinius ypatumus, o tai leidžia susikoncentruoti tiksliai į sprendžiamos problemos židinį, taip veiksmingai ir rezultatyviai ją išsprendžiant.

Namų šiluminės izoliacijos trūkumai.

  Namų šiluminės izoliacijos trūkumai dažniausia pasireiškia esant objekto statybų ar apšiltinimo brokui arba priklausomai nuo statinio senumo. Štai, pavyzdžiui, senų blokinių daugiabučių namų šiluminės izoliacijos trūkumai dažniausia būna, su laiku išyrančios tarpblokinės siūlės. Šios statinio sritys tampa ne tik šalčio, bet ir drėgmės skverbimosi į statinį terpe. Šiuolaikinėmis technologijomis, įvairūs namų šiluminės izoliacijos trūkumai nustatomi per atstumą.

  Termovizinės technologijos yra visapusės - kadangi namų šiluminės izoliacijos trūkumai gali pasireikšti tiek statinio išorėje, tiek viduje - atliekami išoriniai ir vidiniai tyrimai. Namų šiluminės izoliacijos trūkumai bendrai gali būti visiškai pašalinti, tik nustačius viso statinio būklę. Dalinis namo būklės gerinimas gali neatnešti pageidaujamų rezultatų.

Kur labiausiai skverbiasi šaltis?

  Norint nustatyti, kur labiausiai skverbiasi šaltis, ne visad pakanka tik to, ką galime pajusti savo kūnu. O kartais net ir jaučiant, kur labiausiai skverbiasi šaltis, pvz., tam tikra namo siena - negalime nustatyti tikslios to priežasties. Tiksliam nustatymui, kur labiausiai skverbiasi šaltis, yra sukurta speciali įranga bei jos naudojimo metodika.

  Naudojantis specialia termovizine įranga, ne tik nustatoma, kur labiausiai skverbiasi šaltis, bet ir konkrečios šalčio skverbimosi priežastys. Kadangi termovizinė įranga yra itin tiksli, su ja galima nustatyti konkrečią šalčio zoną konstrukcijoje. Dažniausiai vietoje, kur labiausiai skverbiasi šaltis, yra susidaręs oro tarpas, kitaip sakant - toji vieta būna prastai arba visiškai neįzoliuota nuo šalčio.

Ruošiantis šiltinti namą.

  Kai kurie darbai reikalauja išankstinio pasiruošimo, namo šiltinimas - vienas iš tokių. Ruošiantis šiltinti namą, svarbu atkreipti dėmesį į keleta faktorių. Pirmiausia, ruošiantis šiltinti namą, turėtumėte atkreipti dėmesį į Jūsų statinio tipą. Jei, tarkim, Jūsų namas yra medinių konstrukcijų, tuomet, pagal tai, galite pasirinkti apšiltinimo medžiagą - pvz., ekovatą (šiltinimo medžiaga, pasižyminti medienos atsparumą didinančiomis savybėmis). Šiltinimo medžiaga - svarbu, taičiau, tai ne vienintelis kriterijus, į kurį turėtumėte atkreipti dėmesį, ruošiantis šiltinti namą.

  Ne ką mažiau svarbu, ruošiantis šiltinti namą, nustatyti šilumos pasiskirstymą patalpose - tai atlikti galima termovizijos - termografijos pagalba. Tai svarbu todėl, nes dažnai nepakanka apšiltinti tik langus ar duris. Termovizinės nuotraukos pagalba galima išsamiai išnagrinėti viso statinio termoizoliacinę būklę: pamatyti, kaip pasiskirsto šiluma patalpose, šalčiui laidžias zonas, pernelyg kaistančias vietas. Taigi, ruošiantis šiltinti namą, itin svarbu nustatyti per kur šaltis patenka į patalpas. Pažymėtina, jog šalčiui laidžios vietos dažnai būna nenuspėjamos - tai gali būti sienų, stogo, grindų šiltinimo ar objekto statybų brokas.

Termovizinė analizė.

  Statinio termovizinė analizė - tai statinio termovizinių nuotraukų padarymas ir jų analizavimas. Termovizinė analizė atliekama turint keleta objekto termovizinių nuotraukų. Termovizinė analizė gali būti atlikta remiantis 4 termovizinių nuotraukų duomenimis, tačiau, norint gauti tikslesnius rezultatus, patariama remtis 8 termovizinių nuotraukų duomenimis. Tiesa, analizei reikiamų nuotraukų skaičius gali kisti priklausomai nuo statinio dydžio.

  Nors objekto termovizinė nuotrauka gali būti padaryta bet kada, nepriklausomai nuo metų laiko (ji užfiksuoja betkokią aukštesnę , nei -273,15 °C temperatūrą), tačiau termovizinė analizė atliekama tik žiema. Priežastis paprasta - žiema veikia statinio šildymo sistema, bei atsiskleidžia visi termoizoliacijos trūkumai. Termovizinė analizė nustato šalčiui laidžias statinio zonas ir tampa aiškiu orientyru, atliekant statinio apšiltinimą ar šalinant statinio apšiltinimo defektus.

Kam reikalinga termovizinė nuotrauka?

  Termovizinė nuotrauka - tai nuotrauka padaryta specialiu termovizijos - termografijos prietaisu. Termovizinė nuotrauka atspindi tehnikos užfiksuotą infraraudonąjį spinduliavimą, kurį perteikia spalvine gama. Pagal spalvas, kuriomis termovizinė nuotrauka pavaizduoja nufotografuotą objektą, nustatomas temperatūros pasiskirstymas fiziniame kūne.

  Taigi, kam reikalinga termovizinė nuotrauka? Įprastai, statinių termovizinė nuotrauka daroma, siekiant nustatyti prastai apšildytas statinio vietas arba vietas, kurios yra šalčio skverbimosi į patalpas zonos. Tai gali būti tiek pasiruošimo apšiltinti statinį stadijos metu, tiek ir atliktų darbų kokybės patikrinimo metu naudojamas metodas. Šis metodas padeda įvertinti statinio termoizoliacinę būklę, itin tiksliai.

Termovizija.

  Termovizija - tai metodas ar būdas specialiu prietaisu užfiksuoti fizinių kūnų infraraudonųjų (Infrared, IR) spindulių intensyvumą bei pagal šiuos duomenis nustatyti tam tikro objekto temperatūrą. Paprasčiau tariant, termovizija leidžia per atstumą nustatyti tam tikro objekto temperatūrą. Svarbu tai, kad termovizija suteikia galimybę pamatyti ne bendrą tiriamo kūno temperatūrą, o visą šilumos pasiskirstymą skirtingose kūno dalyse.

  Termovizija naudojama ir karinėje pramonėje (pvz., surandant taikinį tamsoje, naktinio matymo sistemose ir pan.) ir buityje. Buityje šis metodas itin pasitarnauja nustatant šilumos pasiskirstymą gyvenamosiose patalpose. Kitaip tariant, termovizija gali padėti nustatyti kuriose patalpų vietose temperatūra yra žemiausia, o ši informacija gali būti panaudota atliekant statinio termoizoliaciją (apšiltinimą).